- iškvailinėti
- iškvailinė́ti intr. kaip kvailam išvaikštinėti: Aš po visą miestą iškvailinė́jau, bet Jonelio niekur neradau Skr. \ kvailinėti; iškvailinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kvailinėti — kvailinėti, ėja, ėjo intr., kvaĩlinėti, ėja, ėjo 1. būti kvailam, kvailioti: Jau ji antras metas kvailinėja Plv. Tas vaikinas iš mažų dienų kvailinėja Šk. 2. kaip kvailam vaikštinėti, žioplinėti; dvoklinėti: Kvailinėjau kvailinėjau po visą… … Dictionary of the Lithuanian Language